
Kiek manyje daug
apgailėtinos neapykantos.
Kam ?
Ogi visiems.
Nors ne.
Tik kai kuriems.
Kiek manyje daug
nepagrįsto lūdesio.
Dėl ko?
Dėl visko.
Arba bent jau
dėl daug ko.
Kiek manyje daug
keistų baimių.
Kam ?
Keistiems
dalykams.
Kiek manyje daug
dalykų ,
kurie norėčiau ,
kad liktų paslapty,
bet tuo pačiu,
kad juos sužinotų
kasnors
ir laikytų , tai
sava paslaptim.
Beje, kodėl man atrodo
,kad žmonės slepiasi
ir bėga nuo manęs.
Gaila , bet nežinau.

6 komentarai:
Kaip gražu. Ir atrodo taip artima, suprantama...
Ačiū , Livaja.
Neįsivaizduojui kaip man malonu ,kad skaitai.
Tada jaučiu ,kad kalbu ne tik sau, bet galiu kažką pasakyti ir kitiems.
Ačiū , dar kartą.
Man labai patiko šie žodžiai. Ir kaip Tau taip pavyksta? :D
Kas pavyksta ? ;D
Parašyt gražius žodžius ?
Jei taip , tai turbūt mano žodynas pripildytas gražių žodžių, nors žodžiai ir lieka žodžiais.
O šiaip ,tiesiog parašiau tai kas gulėjo ir slėgė mane.
Beje, Ačiū.
Tu , man atrodo, irgi esi vienas iš tų žmonių , kurie leidžia suprasti ,kad ne sau rašau ;D
Manau, kad yra daugiau žmonių, kurie skaito, tik nieko nepakomentuoja;]
Monika, turbūt taip, skaitau kiekvieną Tavo įrašą, atleisk jei ne visus komentuoju, tiesiog kartais neturiu ką pasakyt. (pvz. nekomentuoju tokių įrašų kaip ''Monikai'' ir Agnei'', nes ką čia ir besakyt... :D )
Rašyti komentarą