Stebiuosi kodėl mano galvoje gimė toks eilėraštis.

Kad jau gimė, tai tegu ir gyvena.

Kodėl kranklys nežinau.

Žinai, būna, kad negali paaiškinti kai kurių dalykų.

Būna, būna ( visi sutartinai palinksėkim galvomis ).

Bet pirma ne eilėraštis, o :

O , ŠŪDE. !

Varge, kaip norėjau tai parašyti.

ŠŪDAS, ŠŪDAS, ŠŪDAS...

Aišku, po kelių dienų sakysiu :

Na, ir gerai..

Dabar klausaus kažkokios apgailėtinos dainos

ir reiškiu kažkokį pyktį čia.

Nors ne.. Aš pykčio nejaučiu, jau seniai jo nebejaučiu..

Šiaip esu naivus žmogus..

Naivus, patiklus ir..

ir dar kažkoks žmogus.

Kadanors man tai pakenks..

Dabar tai kenkia tik dalinai..

Dalinai.

Nulis dalint iš nulio lygu nuliui.

Apskritam, apvaliam nuliui.

Nė vieno kampo.

Dabar galiu išspaust šypseną ir pasakyti, kad visus myliu.

Ir naiviai tikiuosi, kad mane taip pat visi myli.

___________
Žadėtas eilėraštis.

Pavadinsiu jį :

Juodas kranklys

Kranklio giesmė.

Tamsūs laikai,

Aplink tik rytas ir vakaras,

Prietema ir jokio prašvitimo.

Kranklio giesmė.

Šviesos nematyti,

Gal tik tunelio gale,

Tunelio kurio nėra.

Kranklio giesme.

Kada gi ji baigsis?

Nenoriu ryto,

Nenoriu vakaro.

Kranklio giesmė.

Tik ji skamba mano ausyse

Ir galvoje..

Nenoriu jos , nenoriu.

Kranklio giesmė.

Laikaus, bet neilgam.

Tunelio sienos

Ir šviesa jo gale.

Kranklio giesmė.

Baigės.

Baigės.

Tik ką pasibaigus.

_____________

Su meile

Monika.