Tai...

Neseniai perskaičiau

vieną apysaką.

Bet pavadinkime tai

istorija.

Ji šiek tiek mane

sukrėtė.

Ne dėl žiauraus

siužeto,

o dėl jausmingumo.

Ši apysaka privertė

mane susimąstyti.

O ką sumąsčiau,

tiksliai nežinau.

Turmpai :

ten rašoma kaip

karo metais

lietuviai žudė lietuvius.

Na, tie vadinamieji

išdavikai.

Apskritai aprašoma

kaip sugrianamos šeimos,

kaip motinas nužudo

matant vaikams,

kaip tie vaikai stengias atgaivint

savo motinas.

Tai tikrai sukrečia.

Manau, kad tokius

dalykus norisi išbraukt

iš istorijos,

bet deja,

tai neįmanoma.

Kad ir kaip

niekinga,

skaudu

tai būtų.

Taip , prisipažinsiu.

Gal norisi išbraukt dėl to,

kad tai gėdinga.

Parodo tiesą,

kuri dažnai būna

skaudesnė

už melą.

Norisi užsidengt akis

arba

įkišt galvą

į smėlį

kaip stručiui

ir tikėtis, kad

tokie dalykai nesikartos.

Nors šiais , ginklų,

neapykantos

laikais

ir broliška meilė,

taika

yra iškeičiama.