Kartais taip sunku rašyti.
Dažniau sunkiau prisiversti ką nors parašyti.
Ne, tai nekančia,bet kažinkokia nežinoma jėga.
Gal net susijusi su manimi pačia daugiau negu aš norėčiau.
Kaip tai suprasti?
Aš manau, jog bėga tame, kad aš netikiu savimi.
Netikiu savo jėgomis.
Ir nerandu priežasties kodėl turėčiau manyti kitaip.
Man kartais taip norėtusi, kad kas nors pasakytų:
Monika, Tau nelemta rašyti.
arba
Monika, geriau mesk visa tai.
Įsiviazduoji, kaip tai palengvintų viską?
Prisipažinsiu, kartais galvoju : O gal vis dėlto, gal...
būna pakilimas, o tada..
tada labai skaudus kritimas, o po jo
pakylu labai nebeaukštai ir po kiekvieno kritimo vis žemiau.
Jaučiu, kad gal man reiktų pačiai tvarkytis.
Nuspręsti galų gale.
O gal tiesiog susiimti ir pradėti praktikuotis, mokytis rašyti.
Iš tikrųjų labai sunku.
Gal būtų lengviau, jei būčiau susipažinus su literatūra plačiau.
Su daugiau žanrų iš kurių galėčiau išsirinkti tą, nuo kurio pradėti.
Bet vis dėlto bėda many.
Nepasitikėjimas savimi,
o kartais per didelis pasitikėjimas.
Tai baisu,
tai glumina ir žeidžia.
Dažnai atrodo, jog geriausia tiesiog verkti,
o vėliau apsiraminti ir nutilti.
