Robertas Danys

Ateina vakaras plonom šakų kojytėm.

Ir tu jauti, kaip angelai prabyla.

Ir kaip pasaulis sukasi mažytis

Tavam delne, sukaupęs visą tylą...

...dar neramu... Dar paukštis nepragydo.

Ir laikas lėtas dar nekando meilėm.

Žvelgi į pasaką - gyvenimą už šydo,

Nepasiklausęs, ar žiūrėti leido...

Žvelgi lyg vaikas. Dieve duok, ilgiau...

Tokiom akim, tokia širdim, kai niekas

Nekalbina. Ir neseka graudžiau

Gyvenimo, lyg pasakos, kai lieka

Tik vakaras ir ši trapi tyla,

Kai lieka draugas ir tyla prie draugo

Ir kai šita traputė pabaiga

Į pradžią pasakos taip paprastai įauga.